Kuba. Žalio turisto užrašai

Kuboje gimę „Žalio turisto užrašai“ – pirmoji Rasos Rožinskienės knyga, 2018 metais kelionių žurnalistikos konkurse „Kolumbas LT“ laimėjusi nominaciją „Metų kelionės istorija“.

„Gyvenime turiu kelis vardus: Rasa Rožinskienė, „RasaRoze“, Raganėlė Pipirina, ir tik pradėjusi keliauti supratau, kad nebegaliu savęs tapatinti nė su vienu iš jų. Vos tik atsiduriu vėjo ritmu linguojančiame lėktuve, nebesu nei šeimos kaklas, nei originalių rankinių kūrėja, nei linksmoji vaikų švenčių raganėlė. Esu žalių žaliausia klajoklė! Nepaisydama baimingo jaudulio širdyje, dievinu šią būseną! Dėl jos galiu pasijusti atradėja, galiu žengti pirmus žingsnelius į man dar nepažįstamas erdves. Kartą per metus pasiryžusi tapti Kristupe Kolumbe, nekantraudama laukiu naujų atradimų pasaulio bei savęs pažinimo kelyje.“

 

Kuba – ne tik didžiausia, bet ir vis dar uždariausia Karibų jūros sala. Viskas čia dvelkia sovietmečiu ir, rodos, net ore tvyro didžiosios Fidelio Kastro ir Če Gevaros revoliucijos nuotaikos... Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad joje nėra ko pamatyti ir patirti! Po salą kartu su šeima autorė keliavo įspūdingais amerikietiškais ševroletais, nostalgiškomis volgomis, spalvingais moskvičiukais ir kitais kubiečių sumaniai perdirbtais taksi automobiliais; grožėjosi ne tik įspūdingu Karibų kraštovaizdžiu, bet ir UNESCO kultūros paveldui priklausančių ir kolonijinę praeitį menančių Kubos miestų architektūra; leido laiką nuoširdžių kubiečių draugijoje; trypė pagal Lotynų Amerikos muziką, aistringai besiveržiančią iš siaurų Havanos senamiesčio gatvelių...

Tačiau „Žalio turisto užrašai“ ne tik apie vienos šeimos atostogas ir, nors kupini patarimų keliautojams, jie nepretenduoja tapti vadovu kelionei po Kubą. Tai emocionalios bailiukės jausmų ir geografinių atradimų dienoraštis. Tai žmogaus, perkopusio keturiasdešimtmečio ribą, iššūkis įsivaizduojamiems kompleksams, darboholizmo sukeltai vidinei tuštumai, „senatviniam“ konformizmui. Tai kelionė per save, per savo baimes, nepasitikėjimą savo jėgomis, orientacijos kitame pasaulio krašte stoką, nepakankamą kalbos ir šiuolaikinių technologijų išmanymą. Tai žalio turisto manifestas – „neprinokę“ keliautojai gali keliauti savarankiškai! „Bus taip, kaip turi būti. Bus gerai!“ – autorė sako net ir tada, kai su šeima papuola į tragikomiškas, ar net, atrodytų, kritines situacijas.